Klaida – žodis, kuris medicinos pasaulyje dažnai skamba kaip nuosprendis. Nors visi žinome, kad klysta kiekvienas, gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų aplinkoje klaida dažnai reiškia ne tik profesinę, bet ir asmeninę krizę. Baimė suklysti tyliai griauna pasitikėjimą savimi, trukdo augti, kelia įtampą ir labai dažnai tampa viena iš perdegimo priežasčių.
Apie tai kalbėti būtina – garsiai ir atvirai. Todėl MedFest’25 metu savo įžvalgomis dalinsis dr. Julius Burkauskas, klinikinis psichologas ir LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas, turintis ilgametę patirtį dirbant su medikais.
O kol laukiame artėjančio Medfest25, pabandykime suprasti, kodėl baimė suklysti taip stipriai veikia sveikatos priežiūros specialistus, ieškokime įrankių, kaip iš šios baimės išsilaisvinti, mokytis iš klaidų bei kurti sveikesnę, atviresnę darbo aplinką. Nes tik ten, kur leidžiama būti žmogumi, gali gimti tikras profesionalumas.
Baimė suklysti veikia medicinos darbuotojų kasdienybę ir sprendimų priėmimą kritinėse situacijose. Tačiau svarbu suprasti, kad klaidos, nepaisant profesijos, yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Pasak Juliaus, nepaisant daugelį metų trukusio mokymosi, griežto gydymo gairių/rekomendacijų laikymosi, nė vienas medikas nėra visiškai apsaugotas nuo klaidos. Klaidos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nesusikalbėjimo, neefektyviai veikiančios organizacinės sistemos, didelės darbo apkrovos, kuri neretai vedą į protinį ir fizinį nuovargį, ilgalaikio streso dirbant su sudėtingais gydymo atvejais ir pan.
Jis sako, jog pirmiausia, jaučiama maža baimė suklysti gali būti ir teigiama, ir labai normali. Tokia baimė gali kilti tiesiog dėl suvoktos atsakomybės ir noro kuo geriau atlikti savo darbą. „Visgi, jei yra didelė baimė suklysti, tokia baimė gali neigiamai paveikti mediko kasdienybę, kelti ilgalaikį stresą” , – dalinasi Julius.
Mokslininkai pastebi, kad aukšta mediko baimė suklysti siejasi su miego sutrikimų bei perdegimo rizika. Tokiu atveju dėl užsitęsusio nuovargio, be abejo, atsiranda rizika, jog sprendimų priėmimas ar reakcijos laikas sprendimams darbe galėtų suprastėti, kas keltų pavojų tiek pačiam medikui, tiek pacientams.
„Neleistina klaidos kaina“ – baimė
Julius dalinasi, jog yra tyrimų, rodančių, kad daugiau patirties turintys medikai, nurodo patiriantys mažesnę klaidos baimę, lyginant su trumpiau dirbančiais, jaunesniais kolegomis. Taip pat trumpiau dirbantys medikai dažniau nurodo per pastaruosius metus iš tiesų padarę klaidą, o dirbantys ilgesnį laiką dažniau nurodo per pastaruosius metus klaidos nepadarė. Tokie tyrimų rezultatai atskleidžia šiek tiek pozityvesnę problemos pusę – didesnė patirtis galėtų medikams padėti jaustis labiau užtikrintiems, pasitikintiems savimi ir mažiau bijoti klaidų. Visgi pati baimė suklysti ir nuostata, kad „klaidos yra neleistinos“ gali neigiamai paveikti medikų emocinę būseną. „Didelė baimė suklysti yra susijusi su depresija ir perdegimu, o tai, kaip minėjau gali didinti realios klaidos riziką ir taip pat neigiamai paveikti pasitikėjimą savimi” , – sako Julius.
Padariau klaidą darbe. Kaip susitvarkyti su kaltės jausmu?
„Labai svarbu suprasti, kad klaida klaidai gali būti nelygi. Vienais atvejais klaida gali būti palyginti nedidelė, tačiau kai kada netyčinė mediko klaida gali kainuoti ir gyvybę. Be abejo, tokia klaida paveikia paciento artimuosius, tačiau taip pat gali stipriai paveikti ir patį mediką. Medicinos darbuotojai, padarę klaidą, gali jausti nemenką emocinį krūvį: kaltę dėl to, kas įvyko; gėdą, nerimą ar baimę dėl susiklosčiusios situacijos” , – sako Julius. Tęsdamas pokalbį, jis pabrėžia, kad kai kada netyčinė klaida, kuri nėra išsprendžiama, gali prisidėti prie rimtesnių psichologinių sunkumų. Pavyzdžiui, paciento netekties trauma gali daryti įtaką depresijos simptomų atsiradimui. Klaida taip pat gali sukelti teisinių problemų, kelti nerimą dėl ateities ir pan. Visgi mokslininkai, besigilinantys į medikų patirtis, pastebi, jog labiau nei teisinių problemų medikai bijo pakenkti pacientui. Svarbu suprasti, kad medikai – ne dievai, o žmonės, ir kaip visi žmonės kartais daro klaidas. Kartais tiesiog klaidos pripažinimas ir nuoširdus atsiprašymas gali padėti jaustis geriau tiek medikui, tiek pacientui. Pacientui gautas atsiprašymas gali padėti išlaikyti orumą, jausti pagarbą, empatiją bei rūpestį iš mediko. Be to, mediko klaidos pripažinimas pacientui gali padėti išlaikyti pasitikėjimą mediku. Tyrimuose pastebima, kad patyrę medikai, padarę klaidą, renkasi kiek kitokius būdus emocinei įveikai, nei turintys mažiau patirties: daugiau patirties turintys medikai labiau linkę atsiprašyti paciento už padarytą klaidą, o mažesnės patirties medikai labiau linkę apie klaidą pasipasakoti kolegai. „Taip pat verta paminėti, kad mokslinėje literatūroje labai pabrėžiama būtent profesinio palaikymo medicinos darbuotojams svarba. Tad svarbu ne tik tai, kaip atsigauti psichologiškai gali pats medikas, bet ir tai, kad medikas darbo vietoje nesijaustų vienas prieš sistemą. Svarbu ir tai, kad medicinos sistemoje medikai bei kiti sveikatos priežiūros darbuotojai būtų skatinami kreiptis pagalbos, kai jaučiama, kad psichologinė būklė trukdo dirbti ar palaikyti geranoriškus santykius su darbo kolegomis” , – sako Julius.
Organizacijų ir vadovų įtaka medicinos darbuotojų saugumo jausmui
Pasak Juliaus, organizacijos vaidmuo yra labai svarbus ne tik medikams, bet ir pacientams. Vertybės, puoselėjamos pačioje organizacijoje, organizacijoje palaikoma komunikacija, yra perduodamos ir gydytojų bendravimo su pacientais metu. Tai, kaip medicinos įstaigoje yra reaguojama į klaidas, atsispindės ir gydytojų reagavime į klaidas. Julius sako, jog idealiu atveju, iš klaidų turėtų būti mokomasi – turėtų būti analizuojamos klaidų priežastys bei planuojama, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų išvengta klaidų pasikartojimo ateityje. „Deja, tikrovėje taip įvyksta ne visada. Gali nutikti ir taip, jog organizacijoje palaikoma labai individualistinė kultūra klaidų atžvilgiu. Tokiu atveju klaidos nėra analizuojamos ir nepriimamos bendrai, kaip organizacijos sistemos grandyje slypinti problema, kurią reikėtų spręsti, o vietoj to ieškomas kaltininkas. Toks organizacijoje įsišaknijęs požiūris į klaidas gali paskatinti medicinos darbuotojus klaidas nutylėti, stengtis klaidas paslėpti”, – nuomone dalinasi Julius. Jis teigia, kad dėl šios priežasties labai svarbu, jog medicinos įstaigų personalo vadovai įžiebtų komandinio darbo dvasią – požiūrį, kad visi medicinos darbuotojai yra siejami bendro tikslo – padėti pacientui. Toks požiūris moko suprasti, kad net iš pirmo žvilgsnio individuali klaida visada turės organizacinį su bendra darbo aplinka siejamą kontekstą.
„Taigi, labai svarbu, kad pati darbo aplinka būtų palaikanti, dirbantis personalas galėtų laisvai dalintis problemomis ar dilemomis, su kuriomis susiduria. Toks pokytis reikalauja, kad vadovas taip pat būtų komandos dalimi, kitaip tariant, jog sprendimai priimami būtų kartu, o ne „nuleidžiami iš viršaus. Tokia vidinė medicinos įstaigos kultūra labiau skatina specialistus bendradarbiauti tarpusavyje, o bendradarbiavimas padeda ir išvengti klaidų. Ypač tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad didelė medikų baimė suklysti siejasi ir su mažu palaikymu profesinėje aplinkoje”, – sako Julius.
Savipagalbos mechanizmai, mažinantys baimę ir stresą
Julius primena lotynišką frazę „Mens sana in corpore sano“ – „sveikame kūne – glūdi sveika dvasia“. Jis sako, kad sumažinti stresą būtų galima sumažinant kūno patiriamą stresą bei palaikant sveiką gyvenimo ritmą. Tyrimuose pastebima, kad didesnė baimė suklysti patiriama tarp tų medicinos darbuotojų, kurių darbas pasižymi intensyvesnėmis darbo sąlygomis – tai naktinėse pamainose, intensyvios pagalbos skyriuose dirbantys darbuotojai bei tokie darbuotojai, kurių tvarkaraštis nereguliarus. Toks darbo ritmas suteikia papildomo streso kūnui ir laikui bėgant gali atsirasti nuovargis, o galiausiai toks darbuotojas gali ir perdegti. „Kiek įmanoma, susikurkite sveiką rutiną – išsimiegoti, pavalgyti, užsiimti fizine veikla, turėti hobių, nesusijusių su darbu”, – pataria Julius. Jis priduria, kad literatūra, kaip vieną svarbiausių apsauginių veiksnių nuo perdegimo aukšto streso lygio darbuose, nurodo būtent socialinio palaikymo svarbą. Tad medikams, kaip ir bet kuriam kitam aukšto streso lygio aplinkoje dirbančiam asmeniui, svarbu turėti ką nors, su kuo būtų galima pasidalinti problemomis bei džiaugsmais tiek darbo, tiek ir asmeninėje aplinkoje.
Psichologinės pagalbos sistema medikams Lietuvoje
„Šiuo metu Lietuvoje Higienos institutas teikia nemokamas nuotolines psichologines konsultacijas sveikatos priežiūros specialistams bei studentams. Apie jų vykdomą iniciatyvą daugiau sužinoti galima medo.lt ir www.jauniejigydytojai.lt platformose. Taip pat medikai gali dalyvauti supervizijose, kurios gali būti grupinės ar individualios. Supervizijų metu medikas gali aptarti darbe kylančias problemas, pasidalinti savo patirtimis, džiaugsmingais ar skaudesniais išgyvenimais. Kai kuriose medicinos įstaigose dirba medicinos psichologai, teikiantys psichologinę pagalbą ne tik pacientams, bet ir medikams, – dalinasi Julius.
Julius sako, kad ne visi medicinos darbuotojai kreipiasi psichologinės pagalbos. Dalis bijo, kad gali prarasti licenciją, taip pat asmuo gali bijoti, kad kreipdamasis pagalbos pasirodys silpnas. Psichologinės pagalbos teikimas medikams gali būti tobulinamas didinant informuotumą apie teikiamą pagalbą, išsklaidant mitus bei skiriant daugiau dėmesio prevencijai: kreipiant dėmesį į sveikesnių darbo sąlygų gydytojams sudarymą bei kalbant ir sprendžiant problemas, su kuriomis darbe susiduria gydytojai.
„Medicinos darbuotojai kasdien rūpinasi kitų sveikata, tačiau kas pasirūpina jais? Perdegimas, stresas, nuolatinis spaudimas priimti svarbius sprendimus ir emocinis išsekimas – tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria medikai. Ilgus metus buvo manoma, kad jie turi būti stiprūs, atsparūs ir nesiskųsti, tačiau realybė tokia, kad be emocinės gerovės neįmanoma išlikti motyvuotu ir veikti efektyviai.
Būtent šis suvokimas ir paskatino gimti MedFest – unikalų renginį, skirtą medicinos darbuotojų emocinei sveikatai, bendruomeniškumui ir įkvėpimui. Viena iš festivalio organizatorių Kristina Kripaitienė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo klausimo: „Kaip galime prisidėti prie medikų emocinės gerovės? Ką dar galime jiems duoti, ko dar nėra?“ Ieškant atsakymų, buvo aišku, kad reikia erdvės, kurioje medikai galėtų ne tik tobulėti, bet ir atsikvėpti, pasisemti naujų idėjų, dalintis patirtimi ir išmokti pasirūpinti savimi. Taip atsirado MedFest – pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje. Tai ne tik festivalis, bet ir vieta, kur medikai gali pagaliau jaustis svarbūs ne tik kaip specialistai, bet ir kaip žmonės.
„Suprantu, kad visų problemų išspręsti neįmanoma, tačiau prisidėti prie emocinės sveikatos gerinimo tikrai galima. Tai ir darome, nes mums rūpi ir mes labai nuoširdžiai tikime tuo, ką darome”, – šypsosi Kristina.
Žinutė kiekvienam medicinos specialistui, kuris bijo suklysti
„Bijoti suklysti, kaip ir suklysti, yra normalu. Pasitikėjimas savo įgūdžiais ateina per patirtį. Tad kiekvienam medicinos specialistui, bijančiam suklysti ar tiesiog besijaučiančiam prastai, norėčiau palinkėti drąsos kalbėti apie savo baimę bei esant poreikiui norėčiau pakviesti išdrįsti paprašyti pagalbos”, – pokalbį užbaigia Julius.
