Medikai nuolat rūpinasi kitų sveikata, bet dažnai pamiršta pasirūpinti savimi. Atrodo, vyrauja stigma, kad sau laiko atrasiu kažkada vėliau, bet dar ne dabar. Tačiau kada yra tas tinkamas laikas? Kodėl emocinė higiena tokia svarbi medicinos darbuotojams? Kaip įtraukti emocijų valdymą į kasdienį gyvenimą ir paversti tai nuolatine praktika?
Apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis padėti sau tinkamai taikyti emocinės higienos praktikas, atpažinti ženklus, kurie signalizuoja apie pervargimą bei dar daug svarbių klausimų kėlėme pokalbio metu su gydytoja dermatovenerologe Alina Vilkaite-Kitkovske, kuri nuolat tobulėja tiek profesiniame kelyje, tiek asmeniniame gyvenime. Gydytoja dermatovenerologė kasmet dalyvauja Respublikinėse dermatovenerologijos konferencijose ir seminaruose Lietuvoje, nuolat stažuojasi bei gilina žinias užsienyje. O taip pat pokalbyje dalyvavo ir savo nuomone pasidalino psichologė – psichoterapeutė ir gamtos terapijos gidė Giedre Žalyte. Giedrė studijavo norvegų filologiją Vilniaus universitete bei keletą metų dirbo norvegų kalbos dėstytoja. Ji baigė psichologijos bei kognityvinės ir elgesio psichoterapijos studijas, yra kognityvinės ir elgesio terapijos krypties psichoterapeutė ir supervizorė.
„Emocinė higiena – tai praktika, padedanti palaikyti ir gerinti emocinę gerovę, atpažįstant, suprantant ir tinkamai valdant savo emocines būsenas. Ji ypač svarbi medicinos darbuotojams, kurie kasdien susiduria su emocinių iššūkių kupina aplinka. Tinkamai taikoma emocinė higiena padeda medikams lengviau susidoroti su stresu, išvengti perdegimo ir išlaikyti aukštą profesinį efektyvumą” , — pokalbį pradeda gydytoja dermatovenerologė Alina Vilkaitė-Kitkovskė.
„Žodis „emocija” reiškia įveiksminimą, išjudinimą (e-motion). Kai emocijų daug, ir ypač, kai mes jų neįsisąmoniname, prarandame gebėjimą sustoti, nurimti, pabūti, tiesiog pailsėti. Todėl rūpinimasis savo emocine būsena yra labai svarbus norint medicinos darbuotojams ateityje išvengti perdegimo ir su juo ateinančių beprasmybės, nusivylimo jausmų” , — sako Giedrė Žalytė.
Stresas, perdegimas, emocinis nuovargis – realybė daugeliui sveikatos priežiūros specialistų. Pasak Alinos Vilkaitės – Kitkovskės sveikatos priežiūros specialistų patiriamas didelis emocinis ir fizinis krūvis gali sukelti lėtinį stresą, perdegimą ir emocinį nuovargį. Kai atsiranda poreikis daugiau dėmesio skirti emocinei sveikatai, mūsų sumanus organizmas pradeda siųsti signalus. Juos mes dažnai ignoruojame, o nereikėtų. Ignoruojant šiuos ženklus, gali kilti rimtų psichologinių ir fizinių pasekmių.
Alina sako, jog yra keletas ženklų tipų, pavyzdžiui emociniai ženklai, kurie apima nuolatinį nerimą ar įtampa. Net ir be aiškios priežasties jaučiamas nuolatinis nerimas, neramumas ar baimė. Dirglumas ir kantrybės trūkumas – net ir mažiausi dirgikliai greitai sukelia pyktį ar nusivylimą, sunku suvaldyti emocijas. Depresijos požymiai – prarandamas susidomėjimas mėgstama veikla, jaučiamas liūdesys, beviltiškumas ar bejėgiškumas. Emocinis atšalimas – mažėja empatija pacientams ir kolegoms, tampama abejingesniu ar ciniškesniu.
Ženklai gali būti ne tik emociniai, bet ir fiziniai: jei net ir po poilsio jaučiate didelį išsekimą, energijos trūkumą, tai – lėtinis nuovargis. Labai dažni miego sutrikimai – sunku užmigti, dažnas prabudimas naktį arba per didelis mieguistumas dienos metu. Galvos skausmai, raumenų įtampa, virškinimo problemos – ilgalaikis stresas gali sukelti somatinius simptomus, tokius kaip įtampos galvos skausmai, skrandžio ar žarnyno veiklos sutrikimai. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ar kraujospūdžio svyravimai – organizmas nuolat reaguoja į stresą, aktyvuodamas „kovok arba bėk“ mechanizmą.
Nesant emocinei higienai, keičiasi ir mūsų elgesys. Mažėja darbingumas, nes darosi sunku susikaupti, priimti sprendimus, padidėja klaidų tikimybė. Dažnai atsiribojame nuo socialinio gyvenimo – mažiau bendraujame su kolegomis, draugais, šeima, kyla didesnis noras būti vienam. Tokie veiksniai kaip padidėjęs alkoholio vartojimas, emocinis valgymas, besaikis socialinių tinklų ar televizijos žiūrėjimas taip pat labai aiškūs ženklai, jog reikia susirūpinti savo emocine sveikata.
„Organizmas visada siunčia signalus, kai pervargimas tampa per didelis. Svarbu jų neignoruoti ir imtis veiksmų, kad išsaugotume tiek asmeninę, tiek profesinę gerovę” , – sako Alina Vilkaitė – Kitkovskė.
Kokių veiksmų imtis?
Joga, meditacija, meno terapija, kvėpavimo pratimai – daugelis šių praktikų vis labiau populiarėja ir darosi itin sunku pasirinkti tinkamiausią. „Kokią praktiką pasirinkti, labai priklauso nuo konkretaus mediko, nes juk visi esame skirtingi. Labiausiai tinka tai, kas artima ir miela širdžiai, kas kelia natūralų susidomėjimą. Tačiau kartais galime ir nežinoti, kad kažkas mums gali patikti, tad svarbu ieškoti ir bandyti, o tuomet stebėti, kas mums iš tiesų tinka” , — sako Giedrė Žalytė.
Alina siūlo pradėti nuo kvėpavimo: „Kvėpavimas yra ne tik automatinė kūno funkcija, bet ir sąmoningai valdomas įrankis, galintis pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę būseną. Medikams, kurie dažnai patiria stresą, perdegimą ir intensyvų darbo krūvį, kvėpavimas gali tapti viena iš priemonių jų savijautai palaikyti ir darbo efektyvumui didinti” , — sako Alina.
Kvėpavimo praktikų yra įvairiausių, tačiau Alina dalinasi keletu populiariausių. Ji sako, kad norint sumažinti stresą ir subalansuoti nervų sistemą galite pasitelkti sąmoningą kvėpavimą. Alina rekomenduoja išbandyti nuoseklaus kvėpavimo praktiką, kurios metu turite kvėpuoti lėtai ir tolygiai, siekdami 5–6 įkvėpimų per minutę. Įkvėpkite per nosį per 5 sekundes, o iškvėpkite per nosį arba burną per 5 sekundes. Kartokite 5–10 minučių.
Na ir žinoma karalius miegas. Kvėpavimo nauda miego kokybei yra milžiniška. Todėl prieš miegą išbandykite 4-7-8 kvėpavimą (miego kvėpavimas). Įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, Iškvėpkite per burną 8 sekundes. Kartokite 4–6 kartus prieš miegą.
Kvėpavimas yra paprastas, bet galingas įrankis, kurį galima naudoti bet kuriuo metu – tik reikia pradėti praktikuoti. O taip pat pabuvimai gamtoje, gamtos vaizdai, kvapai ir garsai – vertingos net kelios minutės. „Nemažai metų praleidusi dirbdama kabinete ir auditorijoje, kur vedžiau paskaitas būsimiems psichoterapeutams, pajutau, kaip stipriai padeda atgauti jėgas laikas gamtoje. Taip pamažu nutariau, kad į gamtą noriu vesti ir kitus intensyviai dirbančius žmones. Todėl ir Medfest festivalyje matau didelę prasmę, nes gydytojams, kaip ir visų sudėtingų, intensyvių profesijų atstovams, būtina rūpintis ir savimi” , — sako Giedrė.
Mediko emocinė higiena ir santykiai su pacientais bei kolegomis
„Emocinė higiena – tai ne prabanga, o būtinybė kiekvienam medikui, siekiančiam išlikti sveikam ir motyvuotam. Rūpindamiesi savo emocine sveikata, medikai ne tik geriau jaučiasi patys, bet ir gali kokybiškiau padėti savo pacientams” , – šypsosi Alina ir dalinasi, kaip emocinė higiena gali pagerinti ne tik mediko asmeninę savijautą.
Dėl didelio darbo krūvio, ilgų darbo valandų, sudėtingų pacientų situacijų ir neišvengiamų netekčių gali kilti perdegimo pavojus, noras keisti savo profesiją. Reguliari emocinė higiena – savirefleksija, streso valdymo technikos ir savęs palaikymas – gali padėti sumažinti perdegimo riziką ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. O taip pat padeda išlaikyti džiaugsmą savo veikla, skatina nuolatinį tobulėjimą ir ilgalaikį pasitenkinimą darbu.
Gydytojo darbe neišvengiamos situacijos, kai susiduriama su pacientų kančia, kritika ar net teisinėmis problemomis. Nuolatinis emocinis stresas gali neigiamai paveikti fizinę sveikatą, sukelti miego sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, lėtinį nuovargį. Emocinė higiena stiprina psichologinį atsparumą, leidžiantį lengviau prisitaikyti prie pokyčių ir valdyti emocinius iššūkius. Taip pat padeda efektyviau valdyti stresą. Streso valdymo metodai, tokie kaip sąmoningumo praktikos, gilus kvėpavimas ar fizinis aktyvumas, leidžia medikams reguliuoti savo reakcijas į sudėtingas situacijas. Tai padeda išvengti ilgalaikio streso poveikio ir išlaikyti emocinę stabilumą bei sveiką pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, o tai tiesiogiai prisideda prie bendros gerovės.
Tyrimai rodo, kad medikai, kurie aktyviai rūpinasi emocine sveikata, rečiau pasitraukia iš profesijos dėl perdegimo. Reguliarus poilsis, emocinis palaikymas ir savirefleksija padeda išlikti motyvuotiems ir jausti prasmę savo darbe. Tokios praktikos kaip supervizijos ar mentorystė gali padėti išlaikyti entuziazmą ir ilgalaikį profesinį pasitenkinimą.
„Žinoma, emocinė higiena yra ypač svarbi gydytojo-paciento santykiams. Medikas, kuris rūpinasi savo emocine gerove, tampa atviresnis ir jautresnis pacientų emocijoms, geriau valdo sudėtingus pokalbius, sukuria pasitikėjimu grįstą ryšį. Lengviau gali integruoti empatiją, efektyvią komunikaciją (aktyvų klausymąsi, neverbalinę kūno kalbą) bendraujant su pacientais. Tai skatina didesnį pacientų pasitenkinimą gydymu, geresnį gydymo rekomendacijų laikymąsi ir mažesnę medicininių klaidų bei teisinių ieškinių riziką” — sako Alina.
Ji teigia, kad mediko darbe, santykiai su kolegomis taip pat tiesiogiai priklauso nuo emocinės higienos. „Medikas, kuris rūpinasi savo sveikata aiškiau ir konstruktyviau bendrauja, išvengia nereikalingų konfliktų ir prisideda prie palankios darbo aplinkos kūrimo. Tai ypač svarbu medikų komandoje, kur bendradarbiavimas ir pasitikėjimas daro tiesioginę įtaką pacientų priežiūros kokybei. Be to, specialistai integruojantys emocinę higieną į savo gyvenimą geba efektyviau spręsti konfliktus, suteikti emocinį palaikymą kolegoms ir skatinti pozityvią bei atvirą darbo atmosferą” , — emocinės higienos naudas vardina Alina.
Paprastas, bet veiksmingas patarimas kiekvienam medicinos specialistui
„Linkiu kolegoms pirmiausia atsigręžti į save ir padėti sau. Tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, kurį kiekvienas medicinos specialistas turėtų atlikti prieš pradėdamas dirbti su pacientais. Kaip tai padaryti – asmeninis kiekvieno atsakymas.
Tam gali padėti savirefleksija – dienos ir sudėtingų situacijų apžvalga, trumpi kvėpavimo pratimai darbo metu ar fizinis aktyvumas, padedantis atsikratyti įtampos. Medikų supervizijos – itin svarbus įrankis savianalizei ir emocinei savipagalbai, kuris gali padėti išgirsti save ir geriau suprasti savo patirtis.
Nebijokime kreiptis pagalbos į kolegas ar specialistus – psichologus, psichoterapeutus – jei jaučiame, kad vieniems susitvarkyti tampa per sunku. Taip pat linkiu visiems dažniau užduoti paprastą, bet prasmingą klausimą savo kolegoms: „Kaip jautiesi?“. Kartais tai gali tapti pirmuoju žingsniu į didesnį sąmoningumą ir rūpestį tiek savimi, tiek aplinkiniais “ , — sako Alina.
Kartais būna tiesiog nedrąsu pradėti, tad Giedrė kviečia tiesiog leisti sau pasmalsauti. „Ir nors medikai Lietuvoje ugdomi kaip labai rimti, racionalūs, mokslu ir faktais tikintys žmonės, tačiau visuose mumyse gyvena ir vaikas, vaikiškas smalsumas ir noras tiesiog pažaisti, išbandyti naujas veiklas. Kartais labai svarbu sau leisti bent 5 minutes per dieną pabūti nerimtu žmogumi “ — besišypsodama pokalbį užbaigia Giedrė.
Medfest yra būtent ta erdvė, kur gali sau leisti pabūti nerimtu žmogumi, jaustis saugiai dalindamasis savo emocijomis, istorija, patirtimis, nebijoti pripažinti, jog suklydai ir dabar nežinai, kaip grįžti į save, mokytis ir tiesiog pailsėti bei įsikvėpti naujų jėgų.
Jei vis dar abejoji dėl dalyvavimo, viena iš renginio organizatorių, Kristina Kripaitienė, sako: „Jūs tiesiog turite tai patirti. Sunku nupasakoti atmosferą, kurią sukuriame MedFest metu. Tai vieta, kur medicinos darbuotojai pagaliau gali atsikvėpti, pasijusti bendruomenės dalimi ir grįžti į kasdienybę su nauja energija bei Įkvėpimu.”
MedFest – tai jau tradicija tampantis medikų gerovės festivalis, skirtas visiems medicinos sektoriaus profesionalams. Čia susitinka tie, kuriems rūpi ne tik pacientų, bet ir jų pačių gerovė. Po festivalio jausitės atsigavę, prisipildę gamtos ramybės, naujų žinių ir įkvepiančių pažinčių. Kartu kurkime savimi besirūpinančią ir sąmoningą medikų bendruomenę!