Dirbtuvės

Nuolat pildoma

UŽĖJIMAS I | 11:00 - 12:30 (Šeštadienis)

Sunkūs pokalbiai: kaip juos įveikti?

Rosita Kanapeckaitė

Ribų galia: kaip pasirūpinti savimi ir išlaikyti vidinę ramybę

Dr. Aistė Dromantaitė

Kaip būti su savižudybės krizę patiriančiu žmogumi?

Kristina Norvainytė

Kūno mitas: kūno kalba ir emocijų atspindžiai

Adrija Čepaitė

Akupunktūra - alternatyvus skausmo gydymas

Vygantė Skučienė

Sąmoningo kvėpavimo ir Tibeto dubenų sinergija

Alina Vilkaitė Kitkovskė ir Ineta Gabreliūnaitė

Patyriminė gamtos terapijos praktika

Giedrė Žalytė

UŽĖJIMAS II | 14:00 - 15:30 (Šeštadienis)

Kur dingo mano mūza: kaip perjungti režimą?

Ieva Martinaitytė

Emocinio atsparumo lavinimo pratybos

Nomeda Marazienė

Viešoji kalba arba kaip kurti tvarų ryšį su aplinka?

Adrija Čepaitė

Laikas sau. Pigiausia investicija su didžiausia grąža

Dr. Tomas Vaičiūnas

Dailės terapijos patyrimas: kokį pėdsaką palieki savo gyvenime?

Irena Baltiejienė

Miško maudynės

Mila Monk

UŽĖJIMAS III | 11:00 - 12:30 (Sekmadienis)

Kaip vertybės padeda priimti sprendimus?

Dainius Jakučionis

Klaidos kaina ir atjauta sau

Dr. Julius Burkauskas

Vidinė kalba - neįvertintas išteklius

Leda Turai ir Rimas Petrauskas

Perdegimo anatomija: kaip atpažinti, sustabdyti ir neatkristi

Indrė Spiridonova

Juoko joga

Kristina Laučienė

Miško maudynės

Mila Monk

Ryto užsiėmimai | 8:00 - 9:00 (Šeštadienį ir sekmadienį)

Zumbos treniruotė

Šarūnė Stonė

Kundalini joga

Jolanta Žukauskienė

Ryto mankšta

Simona Povelauskienė

YIN joga (tik šeštadienį)

Jolita Kočanienė

Mankšta (tik šeštadienį)

Dainora Ivancevičiūtė

Gilios relaksacijos praktika (tik sekmadienį)

Jolita Kočanienė

Meditacinė praktika: 5 juslės - 5 keliai į proto suvaldymą (tik sekmadienį)

Deima (Divya) Paplauskaitė

Rosita Kanapeckaitė

Psichologė-psichoterapeutė, lektorė.

Kodėl sunkūs pokalbiai išlieka sudėtingi, o jų vengimas gali kainuoti dar daugiau? Kaip pranešti blogas naujienas aiškiai, jautriai ir efektyviai? Šiose dirbtuvėse nagrinėsime svarbiausius sunkių pokalbių principus, emocinį pasiruošimą bei praktinius būdus, padedančius užtikrinti konstruktyvią komunikaciją.

Dalyviai išsineš:
Supratimą, kodėl sunkūs pokalbiai yra neišvengiama dalis tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.
Praktinius įrankius, kaip juos vesti su mažesne įtampa ir didesniu pasitikėjimu.
Gaires, kaip pranešti blogas naujienas empatiškai ir aiškiai.

„Norėčiau pranešinėti tik geras žinias, bet kartais tenka ir blogas – kaip tai padaryti tinkamai?”

Dr. Aistė Dromantaitė

Akredituota karjeros koučingo specialistė, psichoterpeutė, MRU dėstytoja

Užsiėmimas skirtas tiems, kurie jaučiasi pavargę nuo nuolatinio „taip“ sakymo ir nori išmokti, kaip nustatyti sveikas ribas savo gyvenime. Workshopo metu dalyviai sužinos, kas yra asmeninės ribos, kodėl jos būtinos emocinei pusiausvyrai ir kaip jas praktiškai taikyti profesiniame bei asmeniniame gyvenime. Mokymai apims teorinius principus, praktines užduotis bei paprastus įrankius, kurie padės mandagiai, bet užtikrintai pasakyti „ne“, skirti laiko savo poreikiams ir atkurti vidinę harmoniją.

Kristina Norvainytė

Gydytoja psichiatrė, individualios psichodinaminės psichoterapijos kandidatė, VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro vadovė

Pirmoje dirbtuvių dalyje aptarsime savižudiško elgesio teorijas ir dinamiką, suicido rizikos požymius bei rizikos sunkumo vertinimo aspektus, apžvelgsime socialinių tinklų įtaką suicidiškumo tendencijoms. Antrojoje dalyje mokysimės apie pagalbos sau, artimajam, kolegai bei pacientui galimybes bei praktiškai patyrinėsime aktyvaus klausymosi vertę teikiant pirmąją pagalbą savižudybės krizę išgyvenančiam asmeniui. 

Adrija Čepaitė

Sceninės kalbos, iškalbos ir retorikos meistrė

Prakalbinti žmogų – tai prakalbinti jo protą ir emocijas. Tačiau didžioji dalis atsakymų, slypinčių pasąmonėje, lieka už suvokimo ribos. Tačiau mūsų kūnai,kaip susisiekiantys indai, puikiai jaučia vienas kitą ir tarpusavyje susikalba daug paprasčiau, nei proto lygmenyje.

Praktikos esmė – išmokti kūno kalbą ir gauti atsakymus į klausimus,kurie dažnu atveju yra net už pačių klausimų ribos. Tai patirtis, kurios nereikia mokytis, arba tiksliau, kurią mokomės iš nuosavo kūno. O kūnas, kaip žinia, sako tiesą.

Vygantė Skučienė

Gydytoja neurologė

Gydytoja pristatymo metu kalbės apie skausmo rūšis, skausmo kelią ir jo gydymą akupunktūra. Dalyviui verta pabandyti, kad išgirstų ir pajustų, kaip be vaistų galima numalšinti skausmą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. 

Darbe kiekvieną dieną susiduriu su pacientais ,besiskundžiančiais įvairaus pobūdžio skausmais bei kitais nervų sistemos sutrikimais. Papildomas kiekis vaistų, prie jau naudojamų- ne išeitis .Džiaugiuosi ,kad šiandien galiu pasiūlyti alternatyvų nemedikamentinį gydymą- akupunktūrą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad akupunktūra gydo tiek lėtinį, tiek ūmų skausmą. Akupunktūros metu stimuliuojamas medžiagų, natūraliai malšinančių skausmą, išskyrimas organizme .2005 metais užsienio mokslininkų atlikta metaanalizė, kurioje buvo nagrinėjami klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai iš tokių duomenų bazių kaip MEDLINE, ,EMBASE, AMED, GERA, įrodė, kad akupunktūra veiksmingai mažina lėtinį lumbosakralinės nugaros dalies skausmą. Akupunktūra veikia per nervų sistemą, stimuliuodama specifinius taškus kūne, kurie sukelia nervų impulsus ir padidina neuromediatorių- mažinančių skausmą ,išsiskyrimą. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad akupunktūra gali moduliuoti imuninę sistemą, veikti uždegimo procesus ir stimuliuoti smegenų cheminius procesus, susijusius su skausmo ir emocijų kontrolės reguliavimu. Akupunktūra plačiai naudojama gydyti daugybę įvairių ligų ir sutrikimų:-

Nugaros skausmai, kaklo skausmai, galvos skausmai/ migrena, trišakio nervo neuralgijos, veidinio nervo paralyžius, ūžimas ausyse, galvos svaigimai, tuneliniai sindromai, skausmas peties, alkūnės, kelio, klubo ir kituose sąnariuose, miego sutrikimas,  psichoemocinis sutrikimas, degeneracinių ligų (Parkinsono liga) būklei pagerinti, po insultų, imuninės sistemos stiprinimui.

Alina Vilkaitė Kitkovskė ir Ineta Gabreliūnaitė

Ineta Gabreliūnaitė – sertifikuota jogos mokytoja,
garso terapijos praktikė ir intuityvaus judesio puoselėtoja.
Alina Vilkaitė Kitkovskė – gyd. dermatovenerologė, sąmoningo kvėpavimo, koučingo, emocinio
palaikymo specialistė.

Šis užsiėmimas – tai dviejų stiprių praktikų derinys, apimantis sąmoningą kvėpavimą ir Tibeto dubenų
garso terapiją. Tai unikali patirtis, kurios metu patiriamas gilus atsipalaidavimas, pajaučiama vidinė
ramybė, mažinamas stresas, pastebimi ribojantys įsitikinimai, lengviau pajaučiamos ir išgyvenamos
užslopintos emocijos. Taip pat užsiėmimo metu trumpai apžvelgsime, kaip integruoti savo patirtis ir
kvėpavimo technikas į savo gyvenimą.

Giedrė Žalytė

Psichologė-psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė, knygos “Gamtos terapija” autorė

Dirbtuvių metu tyrinėsime gamtinę aplinką pasitelkdami visus penkis pojūčius: įsižiūrėsime, įsiklausysime, taip pat įtrauksime lytą, uoslę ir skonį.

Nors iš pradžių mūsų skubančiam protui tokia veikla atrodo neįprasta, pamažu jis nurimsta, ir užsiėmimo pabaigoje dalyviai dažnai įvardija, kad jaučiasi giliai pailsėję ir atsipalaidavę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad taip būnant gamtoje ir sutelkiant į ją dėmesį susireguliuoja kraujospūdis, mažėja adrenalino ir kortizolio koncentracija kraujyje, o medžių išskiriama medžiaga fitoncidai stimuliuoja mūsų imuninę sistemą. Užsiėmimo metu išmėgintas praktikas taip pat paprasta perkelti ir į savo kasdienį gyvenimą.

Ieva Martinaitytė

Kūrybingumo mokslininkė ir trenerė, CreativityLAB

Kūrybingumas yra deguonis mūsų sielai, bet esame taip užimti, kad pamirštame jo įkvėpti. Ateik į pasimatymą su savo kūrybingumu. Išmok įsiklausyti į save ir pamatyti savo kūrybinius resursus.

Išbandyk mokslu pagrįstas, bet pritaikomas kasdieną kūrybingumo strategijas. Patirk kūrybingumo būseną čia ir dabar. Žaisk, judėk, eksperimentuok.

Nomeda Marazienė

19 metų suaugusiųjų mokymo ir ugdymo („coaching‘o“) patirtis. 8 metai aktyvių pardavimų, rinkodaros ir vadovavimo patirtis farmacijos rinkodaros srityje. Sertifikuota EQ praktikė ir trenerė. Knygos “Boso valanda” bendraautorė.

Emocijos yra labai galinga energija, kuri arba padeda kritiniam mąstymui priimti kokybiškus sprendimus, arba jį trikdo. Mokymų metu aptarsime ir praktikuosime:

Kaip nesėkmę sau paaiškina optimistas? Kokie yra sveiko optimizmo kriterijai? Kaip veikia skolintos emocijos darbo aplinkoje? Kaip sustiprinti savo emocinį imunitetą ir mažiau priimti aplinkinių emocinio krūvio? Kaip naviguoti savo emocijas ir netapti emociniu teršalu kitiems (kolegoms, pacientams, namiškiams)? Kaip nerimavimo situacijose “pablukinti” emocijas ir mąstyti kritiškai kokybiškų sprendimų paieškai?

Adrija Čepaitė

Sceninės kalbos, iškalbos ir retorikos meistrė

Gyvenimas – tai susitarimų laukas. Bendravimas – tai bendradarbiavimas įvairiomis formomis. Svarbiausi atspirties taškai yra sąžiningumas informacijos perdavime ir susitarimų laikymasis.

Susitikimo tikslas – asmeninio/autentiško stiliaus ar kalbos principo suvokimas. Nes kalba – tai įrankis, bet kartu ir forma, per kurią patiriame gyvenimą ir save kontekste. Tai priemonė ir turinys vienu metu. Tačiau dažniausiai apsiribojame tik viena dalimi – naudojame kalbą kaip įrankį. Tuomet kalba tampa mechaniška ir inžinieriška.

Ir patiriame atskirtumo ir vienišumo jausmą.

Todėl susitikę praplėsime kalbos, kaip kūrybinio elemento suvokimą ir vertę. Ir kaip kalbą paversti ryšio, santykio ir savęs suvokimo dalimi.

Dr. Tomas Vaičiūnas

Gyvensenos medicinos kompetencijų vienas iš pradininkų Lietuvoje, klinikinių algoritmų JAV ir Lietuvoje bendraautorius, tarptautinis pranešėjas.  Amerikos Gyvensenos medicinos kolegijos narys. Sukaupęs didelę patirtį gerojoje klinikinėje Gyvensenos medicinos praktikoje vienose didžiausių kardiologinių, onkologinių, endokrininių bei gastroenterologinių centrų JAV.

Laikas sau. Pigiausia investicija su didžiausia grąža”. 21 amžiaus žmogaus vienas didžiausių iššūkių – sėkmingai valdyti išorinio ir vidinio streso formas, atliepti į „vartotojų poreikius“, vystyti profesinį augimą, formuoti karjeros gradeles, būti atpažintam socialinėje medijoje  – arba  tiesiog būti sėkmingu. To pasekoje didelį dėmesį telkiame į streso įveikos formas, bet neretai pamirštame savo kūną. Žmogus – biopsichosocialinis gamtos kūrinys, kurio sėkmingam ir laimingam kasdieniam patyrimui („sėkmei“) reikalinga socialinė aplinka ir socialiniai santykiai, būtina psichoemocinė higiena ir be abejonės – sveika fizinė sveikata. Susitikimo metu pamėginime ne tik padiskutuoti apie žmogaus fizinę sveikatą, kiek ji priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų, bet kartu praktiškai pamėginsime atpažinti kiek ir kuriose vietose galime padaryti daugiau vardan savo fizinės gerovės, ir kokiomis galimomis priemonėm tai galima lengviausiai padaryti. Dėmesys Jūsų gyvensenos ir pasirinkimų svarbai fizinei ir emocinei sveikatai, lėtinių sutrikimų prevencijai.

Irena Baltiejienė

Dailės terapeutė

Dailės terapija:
tai spalvos, linijos, formos, simboliai…
tai kūrybinis procesas
tai santykis
tai nauji atradimai ir patyrimai
TAI APIE MUS

Tiesiog ateik ir patirk, kas tai? Pamatyk, kokį pėdsaką palieki gyvenime per SPALVĄ,
LYTĖJIMĄ, JUDESĮ.
BET PRIEŠ TAI – NUSIAUK BATUS…

Kūrybinių dirbtuvių metu:
rinksitės spalvas, išbandysite „tapymą kojomis“, stebėsite kūno pojūčius, judėjimo komfortą,
iššūkius. Pasidalindami patirtimis su kitais, suprasite spalvų poveikį nuotaikai, įgausite naujų įžvalgų apie elgesį ir jausmus. Pajusite kūrybinį išlaisvinimą ir pasitenkinimą, galėdami išreikšti savo emocijas bei patirtis netradiciniu būdu.

Mila Monk

Sertifikuota miško maudynių gidė

Miško maudynės – tai sveikatinimo metodika, padedanti per pojūčius užmegzti gilų ryšį su mišku ir savimi, pasiekti kūno ir proto ramybę.

Praktika mažina stresą, aktyvina kūno pojūčius, gerina nuotaiką,skatina kūrybiškumą ir leidžia patirti lengvumą ir džiaugsmą. Specialūs gido kvietimai padeda sulėtėti, atsijungti nuo įkyrių minčių srauto, pasiekti srauto būseną ir natūraliai įsitraukti į miško atmosferą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dėmesingas buvimas miške gerina miegą, stiprina imuninę sistemą,normalizuoja kraujo spaudimą ir didina energiją. Tai unikalus būdas iš esmės pailsėti, giliau pažinti mišką,pamatyti savo vietą ekosistemoje ir pasijusti visapusiškai gyvam.

Dainius Jakučionis

Gydytojas, psichoterapeutas

Dažnas galvoja, kad jo pasirinkimas yra sąmoningas, tačiau tam turi įtakos mums nematomos proto pusės. Galima tai vadinti pasąmone, galima tai vadinti ir įsitikinimais.

Kiekvienas pasirinkimas atliekamas dėl tam tikrų priežasčių. Kokios jos, siūlau ir susipažinti dirbtuvių metu.

Dirbtuvių metu Jūs:

  • susipažinsite kas lemia Jūsų pasirinkimus
  • kaip tam daryti įtaką
  • koks yra vertybių vaidmuo tame
  • nusistatysite vertybes
  • susikursite planą veikimui pagal vertybes

Dr.Julius Burkauskas

Klinikinis psichologas, psichoterapeutas, sertifikuotas Mindfulness instruktorius ir Kognityvinės elgesio terapijos supervizorius

Medicinos praktikoje klaidos yra neišvengiama, tačiau neretai stigmatizuojama patirtis.

Gebėjimas pripažinti ir priimti klaidas kaip žmogiškosios patirties dalį, o kartu ir mokytis iš jų yra esminis profesinio augimo aspektas.

Šiame procese gali padėti atjauta sau – supratingas, geranoriškas požiūris į save ir savo patirtį.

Šiame susitikime dalyviai sužinos kaip atjauta sau gali padėti ne tik efektyviau susidoroti su klaidų pasekmėmis, bet ir tapti atsparesniems bei labiau įsitraukusiems į kokybišką pacientų priežiūrą.

Leda Turai ir Rimas Petrauskas

Koučeriai

Šiose dirbtuvėse gilinsimės į tai, kaip formuojasi vidinė kalba, kokie yra jos tipai, struktūra ir funkcijos, ir kokį poveikį ji daro mūsų fiziniam, emociniam, mentaliniam ir dvasiniam gerbūviui. Atskleisime, kaip vidinė kalba, būdama mūsų neatsiejama dalis, gali tapti įrankiu, kuris prisideda prie mūsų gerovės, o netik paprastu „foniniu triukšmu“.

Dirbtuvės suteiks įžvalgų, kaip nuolat vykstanti vidinė kalba gali būti valdoma taip, kad ji taptų svarbiu įrankiu, leidžiančiu mums gyventi pilnavertiškai ir sąmoningai. Mes išmoksime, kaip teisingai ją naudoti,kad ji taptų mūsų sąjungininke siekiant asmeninio tobulėjimo ir patiriant daugiau pasitenkinimo kasdienybėje.

Indrė Spiridonova

Sąmoningumo mokytoja ir perdegimo prevencijos specialistė, padedanti žmonėms atkurti energijos balansą, įveikti perdegimą ir gyventi tvariai bei sąmoningai.

Šiose dirbtuvėse tyrinėsime perdegimo mechanizmus ir jo poveikį kūnui, protui bei emocijoms. Suprasime, kaip atpažinti pirmuosius signalus, išsiaiškinsime, kodėl perdegimas nėra tik nuovargis, bet gilus organizmo išsibalansavimas. Dalyviai gaus praktinius įrankius, padėsiančius ne tik atsigauti, bet ir sukurti vidinį atsparumą, kad išvengtų perdegimo ateityje. Dirbtuvės apjungs mokslo pagrįstą informaciją, sąmoningumo praktikas ir asmeninį patyrimą.

Kristina Laučienė

Juoko jogos meistrė

Juoko joga – tai praktika, kuri apjungia kvėpavimo ir juoko pratimus, siekiant pagerinti fizinę ir psichologinę sveikatą. Juoko jogos koncepcija grindžiama moksliškai įrodytu faktu, kad žmogaus organizmas negali atskirti dirbtinio ir tikro juoko, o nauda sveikatai gaunama ta pati.

Juoko joga pagerina savijautą, nuotaiką, suteikia jėgų, stiprina tarpusavio ryšius. Visi šie komponentai leidžia pagerinti tarpusavio santykius ir darbo produktyvumą. Iš esmės, užsiimant šia praktika nuolat, jaučiamas asmens emocinės būklės pokytis, o tai leidžia į kasdienes situacijas pažvelgti su lengvumu.

Šarūnė Stonė

Zumbos trenerė

Zumba- tai choreografinė treniruotė, kurioje bešokant pastebimai sudeginsite kalorijas. Treniruotės metu treneris rodo lengvai atkartojamus ir dažnai mums atpažįstamus šokio žingsnelius skambant latino ir pop muzikos hitams, o jums belieka atsipalaiduoti ir šokti drauge. Tai puikus įvadas į energingą dienos pradžią.

Jolanta Žukauskienė

Sertifikuota Hatha ir Kundalini jogos mokytoja

Kundalini joga, man pačiai atvėrė iki šiol nepažintas mano kūno, proto ir sielos  galimybes. 
Tai galingas  įrankis, kuriame yra apjungti visi jogos elementai- kvėpavimas, pratimai kūnui, garsas ir meditacija. 
Kundalini joga dar vadinama dvasine ir hormonų joga- nes čia mes veikiame ir subtiliuosius mūsų kūno sluoksnius, aktyvinam mūsų gyvybinę energija ir tai, kas mumyse yra neapčiuopiama ir nematoma. 
Visa tai  veda mus  į pilną savo kūno, proto ir sielos balansą.

Simona Poveliauskienė

Kineziterapeutė, sertifikuota manualinės terapijos, neurodinaminio judesio, Vojta metodikos specialistė

Neurodinaminio stabilumo mankšta paremta 12 pirmų kūdikio raidos mėnesių. Žadinsime  šviežiai ir giliai įmigusius raumenukus. Akcentai į kvėpavimą, laisvą judesį ir savo kūno pažinimą. 

Jolita Kočanienė

Biomedicinos mokslų daktarė, docentė, sertifikuota jogos mokytoja (Yoga Siromani), Yin jogos ir vaikų jogos (Yoga Zoo) mokytoja, streso valdymo, emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių ugdymo praktikų mentorė, „Žvelk giliau” projekto ambasadorė

YIN joga – tai itin lėta, pasyvi ir meditatyvi praktika, skirta giliam atsipalaidavimui ir harmonijai sugrąžinti. Ji remiasi filosofija, teigiančia, kad tikrasis balansas kyla iš darnios sąveikos tarp mūsų vidaus ir mus supančios aplinkos. Asanos (pozos) laikomos 2–5 minutes, todėl poveikis pasiekia ne tik raumenis, bet ir fascijas, raiščius bei sąnarius. Šios statinės pozos, derinamos su sąmoningu kvėpavimu, padeda paleisti įtampas, atpalaiduoja giluminius audinius ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą. Yin praktika puikiai tinka šiuolaikiniam žmogui, patiriančiam stresą, įtampą, ilgai sėdinčiam ar naudojančiam skaitmeninius įrenginius. Ji padeda mažinti nerimą, pagerina miegą, emocinę savijautą ir suteikia vidinės ramybės. Tinka visiems – nepriklausomai nuo amžiaus, patirties ar fizinio pasirengimo.

Dainora Ivancevičiūtė

Kineziterapeutė, aktyviai domisi metodais, gerinančiais pacientų gyvenimo kokybę. Savo praktikoje integruoja prevencinės kineziterapijos principus, konsultuoja ir taiko kineziterapiją lėtiniams skausmams patyrus traumą, taip pat taiko prevencinę kineziterapiją sergant pulmonologinėmis ligomis, teipuoja ,,cross teipais” bei taiko gydomąjį kūno/segmentinį masažą su gua sha. 

Mankštos trukmė – 30min. Mankšta skirta sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, skirta prevenciškai, užkirsti kelią kaklo ir nugaros skausmams. Mankštos metu bus atliekami kineziterapiniai gydomieji pratimai naudojant svarelius, lengvi tempimo ir kvėpavimo pratimai. Po mankštos bus galimybė pasikonsultuoti su kineziterapeutu, gauti naudingų patarimų. 

Jolita Kočanienė

Biomedicinos mokslų daktarė, docentė, sertifikuota jogos mokytoja (Yoga Siromani), Yin jogos ir vaikų jogos (Yoga Zoo) mokytoja, streso valdymo, emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių ugdymo praktikų mentorė, „Žvelk giliau” projekto ambasadorė

Gilios relaksacijos praktika, dar vadinama „joginiu miegu”, – tai praktika, kurios metu pasiekiamas visiškas fizinis, emocinis ir protinis atsipalaidavimas. Praktika atliekama gulint, užmerktomis akimis, išlaikant budrią sąmonę – kitaip nei įprastame miege. Dėmesys palaipsniui nukreipiamas į vidų: stebimi kūno pojūčiai, kvėpavimas, mintys, vaizdiniai ir prisiminimai. Tai padeda atpalaiduoti giliai susikaupusias įtampas. Praktikos metu smegenų veikla pereina iš aktyvios beta bangų būsenos į alfa ritmą – ramybės, kūrybiškumo ir regeneracijos režimą. Tokia būsena stimuliuoja serotonino išsiskyrimą, padedantį gerinti nuotaiką, miegą, virškinimą bei bendrą savijautą. Joga Nidros sesija trunka iki 60 minučių, tačiau poveikis prilygsta 3–4 valandoms gilaus miego. Ši praktika ypač naudinga patiriantiems stresą, nerimą, miego sutrikimus ar tiesiog norintiems atgauti vidinę pusiausvyrą, lengvumą ir ramybę visame kūne.

Deima Paplauskaitė

Jogos mokytoja, jau 10 metų moko ne tik kaip treniruoti kūną, bet taip pat kaip integruoti gilesnius jogos sistemos aspektus į gyvenimą: kvėpavimo lavinimas, gilaus atsipalaidavimo patirtis, proto raminimas per meditacines technikas, joginės mitybos poveikis savijautai. 3 metus gyveno tarnystėje su jogos vienuoliais, dabar aktyviai veda stovyklas, kursus ir pamokas. 

Meditacija savaime nevyksta, kol nesi įvaldęs kaip sukoncentruoti dėmesį. Emocinis jautrumas taip pat susijęs su tuo, kad mums sunku suvaldyti visą spiečių nenurimstančių minčių. Ypatingai tai pasijaučia stresinėse situacijose, įtampą keliančiuose santykiuose, staiga sukilus stiprioms emocijoms. Ramybė savaime ateina retai, bet mes galime išmokti kaip įnešti jos daugiau į savo gyvenimą. 
Šio užsiėmimo metu susitelksime į dėmesio valdymą per jusles, įsiklausymą į kūno pojūčius bei kūno atpalaidavimą. Kaip tokios technikos gali pasitarnauti kasdienybėje? Sužinosime per šią praktiką kūnui ir protui.